Vakaras. Nusirenkite visas dienos mintis ir jausmus, taip kaip nusirengiate grįžę po darbo drabužius. Užsidėkite vėl sparnus.. .. taip ,taip, tuos savo sielos sparnus, kuriuos visi turime. Dienos bėgyje gal juos ir apkarpo ar nuleidžia žemyn įvairiausios situacijos, bet jie juk stebuklingi... tereikia prisiminti apie juos (prisiminti, kad esame ne žmogaus kūnas, bet SIELA žmogaus kūne) ...ir jie iškart gauna impulsą atsistatyti sveikut sveikutėliai. Trumpam užmerkite akis, giliai ir ramia kvėpuokite ..ir leiskite tiems sparnams jus nešti, ten kur jūsų siela jums kalbės. Klausykite ką ji jums nori pasakyti ir sekite tomis nuorodomis.

Ar pastebėjote, kad kai nukreipiate savo mintis į prisiminimų skrynelės skyriuką "ten kur buvo labai gerai"... jūsų nuotaika iškart pasitaiso ir energijos jumyse padaugėja? Linkiu dažniau aplankyti tą skyriuką ir vis jį papildyti naujais maloniais patyrimais. Iš serijos: "Ko reikia žmogui, kad jis geriau girdėtų savo sielą?"

Tik leisdamas savąjam vidiniam liūtui suriaumoti, išlaisvinsi visą savyje tūnančią galią... tam reikia drąsos. Toks gyvena kiekviename iš mūsų. Ir jis yra tam, kad išmokintų pastovėti už save. Jis negriauna, tai kas harmoninga - čia jis švelnus ir meilus....., bet jis pajėgus išardyti(transformuoti) tas struktūras, kurios yra destruktyvios, kurios tave priverčia jaustis mažu. Iš serijos: "Ko reikia žmogui, kad jis geriau girdėtų savo sielą?"

Kas iš labai arti gali atrodyti vienaip, pažiūrėjus iš toli atrodo jau visiškai kitaip. Gyvenime daug situacijų, kurios iš arti artodo vienaip, o kai į jas pasižiūri iš toli, jos įgauna visai kitą prasmę, daug didesnę ir kartu nuostabiai subalansuotą. Dažnai iškart nemokame pamatyti viso grožio, tik atsitraukus fiziškai ar laike sugebamae įvertinti teisingiau, tai kas vyksta ar vyko. Tada vidus prisipildo taikos ir gerumo. Viskas yra GERAI.

Paveikslo žinutė: Ar gali būti laimingas, kai aplink chaosas? TAIP. GALI. Kai surandi save, supranti kas tu esi ir kas nesi. Kai tavo savijautai nebedaro įtakos išorės manipuliuojanti nuomonė koks tu turi būti, kad tave priimtų ar primetamos etiketės. Kai tu jautiesi vertingas, net jei yra labai daug tokių, kurie tave nuvertina, nes nesupranta tavęs (po kol kas), nes tu esi kitoks nei jie ir tai gimdo juose baimę, pyktį, nes jie vertina visai kitus dalykus ir laiko tik save teisiais. Kai randi savyje jėgų pasakyti savo tiesą, tik tam, kad kitas tave pažintų, be noro jo keisti ir kartu leisdamas suprasti, kaip neleidi su savimi elgtis. Tada tavyje ir aplink tave užgimsta taika, saugumas. Tu leidi pasauliui būti tokiu, koks jis yra, nes tavo kelias į save tau atskleidė, priežastis (ne visas) kodėl radosi chaosas ir dėl ko jis yra vertingas. Juk tu irgi buvai chaoso dalis ir jo dėka radai daug lobių kelyje į save. --- Žinutė, kurią gavau asmeniškai (gal kam irgi bus vertinga, nes tai, manau, liečia empatus (tie kiurie sąmoningai ir nesąmoningai intuityviai jaučia visus aplinkinius žmones) -> Ji diena iš dienos, kiekvieną minutę kuria gyvenimą savo mintimis, savo emocijomis. Ji niekada nebūna viena. Aplink ją ir joje visas pasaulis -matomas ir nematomas. Joje nuolatos vyksta gigantiški potvyniai ir atoslūgiai, nes per ją teka ne tik jos emocijos ir mintys, bet ir visų tų, kas palietė jos širdį. Ji pergyvena tuos gūsius kaip savo pačios, dažnai net nesuvokdama, kad tai buvo kito žmogaus. Jos stiprybė didžioji randasi tada, kai ji išmoksta atskirti kas yra jos ir kas ne. Tada ji išmoksta tai transformuoti, suteikdama naują impulsą augimui ir taikai savyje.

Žmogus niekada nebūna vienas. Visada šalia jo yra artimos sielos, pasiruošusios jam padėti. Visada šalia yra nematoma akiai pagalba, kuri globoja, nukreipia. Tereikia paprašyti ir priimti. Vienyje būdami mes galingi.