Veltinis yra neautinis audinys, gaminamas veliant, presuojant, tankinant vilnos pluoštą, sluoksną.
Veltinis gali būti labai švelnus. Gali būti ir šiurkštus. Tai priklauso nuo to kokia vilna buvo naudojama. Veltinis yra labai dėkinga medžiaga kūrėjams, nes gali būti bet kokios spalvos, formos ir dydžio.
VILNA, JOS SAVYBĖS:
Vilna – tai gyvūnų (avių, ožkų, kupranugarių, triušių ir t.t.) plaukai. Populiariausia vilna yra avių.
Purus garbanotos vilnos pluoštas žmonijai yra žinomas ir naudojamas jau daugelį metų. Spėjama, kad pirmoji vilna pradėta verpti 3500 metais prieš Kristų. Šiandien įvairiai apdorotą vilnos pluoštą atrasite bene kiekvienoje meno nišoje. Budama labai poringos sandaros, žvyniško paviršiaus, banguotu plaušeliu, vilna išlaiko savyje ir ir aplink save oro sluoksnius, kas leidžia palaikyti pastovią temperaturą.Tad apsigaubę šalčiausią žiemos dieną vilnos gaminiu nesušalsite, kaip kad šiltą dieną dėvėdami plonos vilnos rūbą nesukaisite. Pagrindinė vilnos savybė yra palaikyti vientisą kūno temperatūrą.
VILNOS VĖLIMUI DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMA:
1. Lietuviškų avyčių vilna,
2. Merinosų avių vilna. Merinosai - tai Pietų Amerikoje (Peru), Australijoje ir Naujoje Zelandijoje kalnų ir aukštumų avys. Merinosai atrodo tarytum vaikščiojantys pūkuoti kamuoliai. Jie turi keturis kartus daugiau vilnos, nei daugelis kitų avių veislių. Merino avies vilna - tai ypatingai geros kokybės vilna. Iš jų vilnos gaminami nuostabūs drabužiai, kurie sušildo, kai oras šaltas ir vėsina karštą dieną. Kadangi merino avies vilna plonesnė už kitų avių vilną net 7 kartus, todėl ji puikiai tinka net apatiniams drabužėliams, o be to, ji nekutena.
3. Alpakų vilna. Alpaka – kupranugarių šeimos gyvūnas, dar kartais vadinamas Lama. Kupranugarių vilna yra lengva, švelni ir minkšta. Alpakos gyvena bandomis aukštai Peru kalnuose. Jų vilna viena iš brangiausių, kadangi kerpama tik kartą metuose ir gaunami vos 3-3,5 kg vilnos. Alpakos vilna yra 7 kartus šiltesnė ir 3 kartus tvirtesnė nei avių vilna.
Vilna skirstoma į nekarštinę (neapdorota, nešukuota ir nepurenta vilna, dažniausiai naudojama kaip žalaiva įkimšti, apšildyti ir pan.), karštinę ( tai iššukuotas purus pluoštas, primena karpyta vata, tinkamiausias naudoti sausam vėlimui), sluoksną ( šis pluoštas yra susuktas iš ilgų vilnos gijų, primena virvutę, tinkamiausia šlapiam vėlimui). Vilnos ruošiniai patekę į mūsų rankas tampa mažais stebuklais.
Yra kelios vėlimo technikos: šlapias vėlimas, sausas-adatos vėlimas ir nuno vėlimas ant audinio.
ŠLAPIO VĖLIMO TECHNIKA
Ši technika yra pati seniausia, naudota dar tada , kai nebuvo austinių audinių. Naudojant šią techniką, vilnos pluoštas veliamas naudojant šiltą vandenį ir muilą. Velimo procesas yra ilgas. Natūralios vilnos pluošto gijos yra su „žvyneliais“ ir pačios gijos yra vingiuotos (žiūr.nuotr.), todėl vėlimo procese jos tarpusavyje labai gerai persipina ir lyg „užsirakina“ - būtent šios vilnos pluošto savybės leidžai sukurti tvirtą ir unikalų veltinio audinį. Šiuo būdu yra kuriami rūbai, aksesuarai (šalikai, diržai, rankinės ir kt.), avalynė, interjero dekoras (pagalvėlės, paveikslai ir kt.) ir daug kitų nuostabių dalykų, kurie praturtina mūsų kasdienybę. Kūrybiškumui ribų nėra.
Sauso vėlimo su spec. adata trechnika
Vėlimas atliekamas naudojant specialią adatą abrba kelias (3-5 vnt.) sujungtas laikikliu. Šios technikos pagalba galima sukurti daug įvairių smulkių formų. Labiau tinka mažesniems daiktams kurti : papuošalai, žaislai, mini skulpūros, lėlės.
Vėlimas ant audinio
Šią vėlimo techniką išrado Australijos tekstilės menininkė Polly Stirling, 1992 metais. Šios technikos pagalba, sujungiant vilnos pluoštą ir audinį (šilkas, medvilnė, linas) kuriami labai lengvi rūbai ir kiti aksesuarai.
LATINGĖ PREZENTACINIS VIDEO - VILNOS VELTINIO VĖLIMAS ŠALPIU BŪDU: